|
| | | Kam saugoti brangius zodzius tik ypatingoms progoms,
Jeigu kasdiena galim prisiglausti prie ju gaivumo,
Jeigu kasdiena galim atsigerti ju nektaro,
Jeigu kasdiena galim atsiriekti ju gerumo,
Kam saugoti grazius zodzius tik ypatingoms progoms,
Jeigu kasdien ju reikia zmogui... |
| | | Aš juk šalia!.. Visai šalia.. tyliai plasnoju viduj, aplink Tave.. o Tu pagauk mane! Kai apkabinsi, aš būsiu Favo visada.. jei pasiklysiu, žinau, kur skristi, man parodys tavo spindinčios akys.. Tu būk manimi, as būsiu Tavimi, o lietų dalinkim per pusę! ..dabar patylėkim. Širdies plakime aš noriu išgirsti ką ten slepi.. o visos baimės savaime išnyks.. Tu tik leisk man pajaust.. KĄ TU JAUTI..
|
| | | Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera
žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.
|
| |
| | | Lyg tyčia su 12-uoju laikrodžio dūžiu išvysi savas svajones, viltis, džiaugsmus ir laimę, patirtus 2007-aisiais. Nieko nėra amžino, jie nebesugrįš, bet neliūdėk, juk ateina Naujieji, kurie tau žada dar daugiau džiaugsmo, dar daugiau šypsenos ir laimės. Lik toks pat mielas žmogeliukas, koks iki šiol buvai! Su Naujaisiais metais!
|
| |
| |
| | | Šis žmogus vertas susimastymo.. Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs.. Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai.. nesakau, kad neklystantis - klysti žmogiška.. nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi.. bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo.. nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..
|
| | | Toli, kur marios apsirengs pilkai,-aš rudeniui pašauksiu žemę…
Tamsoj, kur gesta saulės šviesuliai-jausmais apglėbsiu dangų sidabrinį…
Ir bėgsiu nuostabiu krantu aklai-į ten, kur debesys minčių užtemę,
Į rudenį aš bėgsiu taip lėtai,-ir nešiu kuždesį savoj pavasario krūtinėj…
Toli, o gal čia pat šalia-banguos gyvenimas kaip jūra purpurinė,
Kur rudeniui aš pašaukiau Tave-kur vasaros dar saulė neuzgeso…
Šviesoj, kur šilta, kur svaigina ramuma , kur negandas lietus nutrynė...
Kviečiu širdin,- linkiu suprast save ir rudenio puotoj isgerti meilę iki lašo…
|
|
|